paristi

parìsti, pàrita, parìto (pàritė) tr. 1. N, K paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Parìsk tą akmenį iš kelio Kal. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – parìst akmenėlį nuo aukšto kalnelio JV960. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù DrskD62. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui BsPIII216. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis BsPIV290. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti LTR(Kbr). Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme (d.) Tvr. Ir parìto žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį JV436. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio (d.) Tvr. Parìsčiau dorelėlį par baltą stalelį JD902. Ir parìto šimtelį ant baltojo stalelio LB47. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià VD198. ║ truputį paridenti: Parìsti bosą (statinę) NdŽ. Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką] BsMtII59. ║ pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka (instr.) pàrista (net išgulę)! Ds. ║ paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį LTR(Kpč). Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį LTR(Lš). Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį S.Dauk. 2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė Mlk. Tokio akmenio vienas neparisì Sb. 3. SD265 paridenti po kuo. | refl.: Kamuolys pasirìto po suolu Ėr. ║ refl. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė LTR(Auk). Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas S.Nėr. 4. refl. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu LTR(Mrj). Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas BsMtII164. | prk.: Jau mano vaikeliai kiek pasìritė (paūgėjo) Tvr. 5. refl. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasrìst Vs. Boba tik pasìrita KlvrŽ. 6. refl. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai P.Cvir. 7. DŽ, Sd parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos V.Bub. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų Sdk. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu Lp. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką LTR(Krtn). Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ana gi mane iž kaklo, mane parìto, pakūlė LKKII204(Zt). Parìto ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti PP24. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo JD107. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti (d.) Kv. | prk.: Parito mane liga ant lovos rš. ^ Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) VP47. Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas M.Valanč. Toks pàristas, toks pastatytas Šv. Tiek paritus, tiek pastačius LTR(Užp). Kiek parìtus, tiek pastačius Vj, Užp. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč. Mėlynas baltą parita (su kirviu beržą nukerta) LTR(Sln). | refl. tr.: Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo J.Balč. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių J. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasirìtę nugarą skalbė K.Donel. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą Šts. Pasìritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė A1884,143. | Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių JD559. | part. praet. prk.: Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę Plt. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą Brs. Pavyda: ka galėtum, pasirìtęs atimtum Rdn. ║ nukirsti, nuleisti: Parìtome storą ąžuolą NdŽ. Daugybę medžių ateiviai parito rš. 8. refl. Zt pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisì (nuleipsi) iš juoko Brsl. ║ refl. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti Vaižg. Pasiritė kai karvė priėdus Švnč. Pasrìtus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu Dglš. Tinginys visada guli, pasrìtęs pavėny Prng. 9. BŽ32 nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave parìsiu Rs. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito P.Cvir. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i parìtom Krš. Viena ranka du vyru pàrita Trk. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs K.Saj. Katras katrą parìtotav? Slnt. Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro neparìsčiau Brs. Susigrūmė ir parito savo neprietelių M.Valanč. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Šisai aną parìto J. | prk.: Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita rš. ^ Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi LTR(Vdk). | refl.: Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana BsMtII72. 10. refl. Vkš pasigalynėti, pasiminti: Einam pasirìsti Skdv. Ar nori jėgas pamėginti? Eik su manim pasirìsti Mžk. Ant kelio sutiko mešką, i ta prašosi, kad pazvalytų jai su Jonu pasirìsti, katras tvirtesnis BM214(Šd). Eikit judu pasiristi, žiūrėsim, katras stipresnis Lnkv. 11. refl. pasiginčyti: Mes pasìritam su juo Brsl. 12. Vvr papjauti, paskersti: Šiandie penimąjį tik paričiau Ml. Visi svečiai kaip sujuto, kad vilks ožką jau parito LTR(Dr). Kad tave (karvę) vilkas paristų̃, kur tu vis skrienies iškadon! Tvr. | refl. tr.: Kad kokius tris bekonus pasirìs, bent mėselės turės Vkš. 13. pasakyti: Gražiai pašneka ir vieną kitą juoką pàrita (pajuokauja) Dkš. \ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi